Perloja: apylinkių įdomybės

Perlojos istorinis-etnografinis muziejus. Nedidukas Perlojos istorinis-etnografinis muziejus, esantis Perlojos kaime, kviečia susipažinti su Perlojos istorine praeitimi, sužinoti įdomių faktų apie tuometinį vietovės gyvenimą ir pasidomėti unikaliąja Perlojos respublika. Perlojos kaimelio nepriklausomybės paskelbimas – unikalus faktas Lietuvos istorijoje: kovodami už Lietuvos nepriklausomybę 1918 m. Perlojos gyventojai įkūrė savo savivaldą, išsirinko prezidentą, netgi turėjo savo konstituciją ir pinigus. Perlojos respublika su pertrūkiais gyvavo iki 1923 metų.

Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia. Manoma, kad pirmąją raudonų plytų Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią pastatydinęs Vytautas Didysis, tačiau išlikusių dokumentų apie tikrąją statybos datą nėra. Dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pašventinta tik 1930 m., nors naujojo pastato projektas buvo rengtas nuo 1903 metų. Nesutariama ir dėl bažnyčios architektūros stiliaus – vieni ją vadina neogotikine, kiti – neoromaninių formų. Bažnyčią projektavo architektas Vaclovas Michnevičius, o įspūdingą vidaus dekorą – sienų tapybą – 1941-1945 m. sukūrė Jurgis Hopenas ir jo vadovaujama Vilniaus dailininkų grupė. Sieninė tapyba 1993 m. paskelbta kultūros paveldo objektu. Perlojos kapinėse palaidotas Perlojos respublikos prezidentas Jonas Česnulevičius.

Paminklas Vytautui Didžiajam. Perlojos gyventojai didžiuojasi priešais Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią stovinčiu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklu (aut. P. Tarabilda). Pastatytas 1930 m. ir atlaikęs ne vieną sovietų valdžios bandymą jį nugriauti, paminklas tapo tarsi laisvės simboliu. Jo apačioje iškalti žodžiai: „Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis.“ 2008-2009 m. šis kultūros paveldo objektas restauruotas.

Varėnos apylinkių įdomybės

Senoji hidroelektrinė. Senosios Varėnos kaime, ant Varėnės upės kranto, tebeveikia hidroelektrinė. Šalia telkšo ir hidroelektrinės tvenkinys. Ši vietovė yra tapusi poilsiautojų traukos centru – čia įsikūrusios kelios kaimo turizmo sodybos. Tvenkinio pakrantės tapo prieglobsčiu tradiciniam muzikos festivaliui „Tamsta muzika“, kuris vyksta liepos-rugpjūčio mėnesiais.

Nepriklausomybės 10-mečio paminklas. Senosios Varėnos gyvenvietėje, įsikūrusioje prie Varėnės ir Merkio santakos, stovi kultūros paveldo objektas – paminklas, skirtas Lietuvos nepriklausomybei. Šis statinys mena Nepriklausomybės pirmąjį dešimtmetį: paminkle iškalti 1918-1928 m., viršūnėje – pritvirtinta vyčio figūra. Paminklą apačioje puošia ir Gedimino stulpai. Statinys sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1989 metais.

Paminklas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. 1875 m. Senojoje Varėnoje gimė žymiausias Lietuvos kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, namo vietą žymi paminklinis akmuo. Menininko tėvas vargonavo Varėnos bažnyčioje. Po kelerių metų šeima išsikėlė į Druskininkus. M. K. Čiurlionis sukūrė apie keturis šimtus muzikinių kūrinių, nutapė daugiau kaip tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, paliko literatūros ir poezijos kūrinių. 2011 m., minint M. K. Čiurlionio 100-ąsias mirties metines, gimtinėje atidengtas paminklas (skulpt. M. Paulauskas) menininko krikštui atminti, – jis buvo pakrikštytas 1875 m. Senosios Varėnos bažnyčioje. M. K. Čiurlioniui suteiktas Mykolo krikšto vardas.

M. K. Čiurlionio kelias1975 m. švenčiant 100-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines kelias nuo Senosios Varėnos iki Druskininkų buvo pažymėtas medžio skulptūromis. Skulptūras kūrė gausus būrys medžio drožėjų, kalvių, tapytojų. Skulptūras vienijantys elementai: koplytstulpiai ir stogastulpiai, 2000 m. jos restauruotos.

Čiurlionis

Įdomiausios kelionės po Lietuvą: Varėnos apylinkės, Čiurlionio kelias

Varėnos kraštas – Dzūkijos širdimi ir grybų sostine vadinama vietovė, kurioje plyti miškų masyvai, smėlynai ir vingiuoja didžiausia Pietų Lietuvos upė – Merkys. Čia įsikūręs ir vieną gražiausių Lietuvos kraštovaizdžių saugantis Dzūkijos nacionalinis parkas bei garsusis Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas.

Kelionę po unikalios gamtos ir senųjų dzūkų sodybų kraštą pradėkime nuo Senosios Varėnos, kurią pasieksime važiuodami A4 magistrale nuo sostinės Vilniaus. Prie tyvuliuojančio Varėnos HE tvenkinio apžiūrėkime vis dar veikiančią hidroelektrinę, o prie Merkio ir Varėnės upių santakos – Nepriklausomybės 10-mečio paminklą.

Senojoje Varėnoje gimė vienas žymiausių Lietuvos žmonių – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Čia jam pastatytas paminklas O, pažymint dailininko ir kompozitoriaus kelią iš Senosios Varėnos į Druskininkus menininkų kolektyvas kelyje Senoji Varėna-Druskininkai pastatė medines skulptūras, pavadintas „Čiurlionio keliu“.

A4 keliu judėkime į Perloją (esančią už 11 km), tarpukariu išgarsėjusią kaip nepriklausoma Perlojos respublika. Apie narsią ir didvyrišką kaimo istoriją galima sužinoti Perlojos istoriniame-etnografiniame muziejuje. Taip pat aplankykime gražiu interjeru garsėjančią Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią ir šalia jos stovintį Vytauto Didžiojo paminklą.

Sukime į Subartonis – Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Jano Karlovičiaus gimtinę. Čia įsikūrę V. Krėvės-Mickevičiaus ir totorių muziejai. Dzūkijos kraštas garsėja čia gaminama juodąja keramika. Jos meistrus galime aplankyti Zakavolių ir Maksimonių kaimuose.

Vykime į netoliese esančią Merkinę, kur mus pasitiks senosios Merkinės laikus menantys miestelio riboženkliai, dar ir dabar „saugantys“ Vilniaus ir Kauno kelių kryžkelę bei kelią Subartonių link. Apžiūrėkime ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, stovinčią Merkinės senamiestyje. Ši senoji miestelio dalis – urbanistikos paminklas, apžiūrėkime senosios rotušės dalį, ypatingos formos miestelio aikštę. Apie Merkinės praeitį papasakos Merkinės kraštotyros muziejaus ekspozicija (S. Dariaus ir S. Girėno a. 1). Vykime į čia pat, Merkio ir Nemuno santakoje, stūksantį Merkinės piliakalnį (Jį pasieksime pasukdami į kairę iš plento Merkinė – Lazdijai prieš pat tiltą per Nemuną).

Apžvelgę vienos seniausių Lietuvos vietovių kraštovaizdį judėkime į Liškiavą 133 keliu. Ties Navikais pasukę kairėn, už 7 km atsidursime Liškiavoje, vadinamoje Dzūkijos brangakmeniu. Prie Nemuno stūkso didingas Pilies kalno piliakalnis, o jo papėdėje aptiksime senąją Liškiavos dvarvietę. Ant gretimo kalno stovi baroko stiliaus šedevras – Švč. Trejybės bažnyčia su buvusiu dominikonų vienuolynu. Pilies kalną nuo Bažnyčios kalno skiria dauba. Ant Nemuno kranto, tarp Pilies ir Bažnyčios kalnų, guli mitologinis akmuo „Jaučio pėda“.

Iš Liškiavos keliaukime į pietrytinę Varėnos krašto dalį, Dzūkijos nacionalinį parką, garsėjantį praeities dvasia alsuojančiais senaisiais dzūkų kaimeliais.

dzukijos_nacionalinis_parkas