Perlojos istorinis-etnografinis muziejus. Nedidukas Perlojos istorinis-etnografinis muziejus, esantis Perlojos kaime, kviečia susipažinti su Perlojos istorine praeitimi, sužinoti įdomių faktų apie tuometinį vietovės gyvenimą ir pasidomėti unikaliąja Perlojos respublika. Perlojos kaimelio nepriklausomybės paskelbimas – unikalus faktas Lietuvos istorijoje: kovodami už Lietuvos nepriklausomybę 1918 m. Perlojos gyventojai įkūrė savo savivaldą, išsirinko prezidentą, netgi turėjo savo konstituciją ir pinigus. Perlojos respublika su pertrūkiais gyvavo iki 1923 metų.
Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia. Manoma, kad pirmąją raudonų plytų Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią pastatydinęs Vytautas Didysis, tačiau išlikusių dokumentų apie tikrąją statybos datą nėra. Dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pašventinta tik 1930 m., nors naujojo pastato projektas buvo rengtas nuo 1903 metų. Nesutariama ir dėl bažnyčios architektūros stiliaus – vieni ją vadina neogotikine, kiti – neoromaninių formų. Bažnyčią projektavo architektas Vaclovas Michnevičius, o įspūdingą vidaus dekorą – sienų tapybą – 1941-1945 m. sukūrė Jurgis Hopenas ir jo vadovaujama Vilniaus dailininkų grupė. Sieninė tapyba 1993 m. paskelbta kultūros paveldo objektu. Perlojos kapinėse palaidotas Perlojos respublikos prezidentas Jonas Česnulevičius.
Paminklas Vytautui Didžiajam. Perlojos gyventojai didžiuojasi priešais Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią stovinčiu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklu (aut. P. Tarabilda). Pastatytas 1930 m. ir atlaikęs ne vieną sovietų valdžios bandymą jį nugriauti, paminklas tapo tarsi laisvės simboliu. Jo apačioje iškalti žodžiai: „Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis.“ 2008-2009 m. šis kultūros paveldo objektas restauruotas.
GAMTA PRO LANGĄ 